Investavimas į Lietuvos miškus | I dalis: Ką būtina žinoti pradedančiajam miško investuotojui

Investavimas į Lietuvos miškus | I dalis: Ką būtina žinoti pradedančiajam miško investuotojui
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus draudimui, kuris apribojo miško pirkėjus ir su jais susijusius asmenis įsigyti daugiau nei 1500 hektarų miškų ūkio paskirties sklypų, užsienio kapitalo įmonės nustojo pirkti miškus. Tačiau ilgai netrukus akylesni žmonės pamatė šio ribojimo naudą – stipriai sumažėjus nebrandaus miško su žeme kainai, jis tampa patrauklia investicija ne tik profesionaliems investuotojams. Miškas yra ypatingai stabilus nekilnojamas turtas, tačiau kiekvienam norinčiam pirkti mišką investicijai reikia žinoti ir suprasti bent pagrindinius dalykus, o svarbiausia,  jog miškas yra ne vien tik medžiai.

Miškų skirtumai

Miško sąvoka apima daug platesnį apibrėžimą nei tik tokį, kuris mišką apibūdina kaip teritoriją, apaugusią medžiais. Miškas – tai jame augantys medžiai, visa sukaupta mediena bei bendra dirvožemio mikroorganizmų visuma, kurią sudaro krūmai, žolės, samanos ir įvairūs gyvūnai. Pavyzdžiui, Lietuvos miškuose yra daugiau kaip 20,000 gyvūnų, 6,000 grybų ir 1,800 augalų rūšių. Gyvūnams miškas – namai, saugi buveinė, kurioje galima pasislėpti, gauti maisto bei vandens. Taip pat, miškai saugo žemes nuo vėjo ar vandens erozijos, turi įtakos vandens lygiui upėse ir ežeruose, valo orą, o žmogui suteikia pasitenkinimą, ramybę ir nuostabų reginį akims.
10 arų ir didesnio ploto sklypas apaugęs medžiais jau gali būti vadinamas mišku. Jei dėl žmonių veiklos arba gamtinių reiškinių (kirtimai, gaisrai ar kitos priežastys) medžių laikinai nėra, sklypas vis tiek laikomas mišku.
Kiekvienas buvęs miške patvirtins jog miškas nėra vienalytis – net ir vienodos rūšies miškas skiriasi medžių aukščiu, tankumu, dirvos drėgnumu, derlingumu ir kitais rodikliais. Miškininkai tai vadintų skirstymu į taksacinius sklypus, kurie yra apibrėžiami kaip miško žemės dalis, atskirta nuo kitų pagal tai, kokia jų miško grupė, pogrupis, augavietė, rūšinė sudėtis ir t.t.
Miško žemė, kuri gali skirtis skirtinguose taksaciniuose sklypuose bei privalo turėti vienodas žemės drėgnumo ir derlingumo sąlygas, vadinama augaviete. Augavietė – tai miško žemės plotas, kuriame vyrauja tokios pat dirvožemio drėgnumo ir derlingumo sąlygos.
Terminas „tankumas“ miškininkystėje irgi nėra vartojamas, o vietoje jo yra naudojamas terminas „skalsumas“. Jis parodo medyno tūrio santykį su normalaus medyno tūriu. Skalsumas gali svyruoti nuo 0,3 iki 1,1 (kuo didesnis, tuo geriau).
Dar vienas labai svarbus rodiklis yra miško grupė. Jų iš viso yra keturios, kuo skaičius mažesnis, tuo labiau varžoma ūkinė veikla:
  • I miškų grupė – rezervatiniai miškai, juose ne tik negalima ūkinė veikla, bet ir be leidimo negalima lankytis ir visi jie išimtinai priklauso valstybei. Puikus pavyzdys yra Naglių rezervatas Kuršių nerijoje.
  • II miškų grupė – specialios paskirties miškai. Toliau jie skirstomi į IIA ir IIB grupes. IIA grupė– ekosistemų apsaugos miškus, dažniausiai šie miškai tuo pačiu yra ir draustiniai arba priešeroziniai miškai. IIB grupė – rekreacinius miškus, iš esmės tai yra poilsiui skirti miškai. Juose draudžiami plynieji kirtimai. Jie priklauso tiek valstybei, tiek ir privatiems savininkams, visgi investuotojams siūlytume šių miškų vengti.
  • III miškų grupė – apsauginiai miškai. Nors pavadinimas suponuoja apie apsaugą ir griežtus apribojimus, ūkinė veikla nėra taip griežtai ribojama kaip I ar II grupės miškuose. Plynai galima kirsti ne didesnį nei 5 hektarų plotą ir tik tada, kai miškas nepatenka į nacionalinį parką. Taip pat, šie miškai gali priklausyti tiek valstybei, tiek privatiems savininkams.
  • IV, pati populiariausia miškų grupė – ūkiniai miškai. Į juos ir siūlytume koncentruotis, kadangi jų pagrindinė paskirtis yra nepertraukiamai tiekti medieną. Neseniai išskirtos atskiros grupės – IVA ir IVB. IVA yra normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai, o IV B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai.
Nepriklausomai nuo miško grupės, miške gali būti taikomi ir papildomi ribojimai, pavyzdžiui Natura 2000, EB svarbos buveinių apsauga, Raudonosios knygos objektai, biosferos poligonai. Norint juos sužinoti geriausia kreiptis į VMT (Valstybinės miškų tarnybos) specialistą pagal kadastro vietovės numerį arba įsigyti prisijungimą prie VMT savitarnos sistemos.

Lietuvoje miškų plotai vis didėja

Lietuvai, neturinčiai gausių gamtinių išteklių, miškas yra svarbus dėl daugelio aspektų. Svarbiausias iš jų – kuo efektyvesnis ūkininkavimas panaudojant miškuose sukauptą medieną neleidžiant jai supūti. Lietuvoje miškai, kuriuose sukaupta apie 547 milijonus kietmetrių medienos, užima daugiau nei 1/3 dalį visos šalies teritorijos. Miškingiausia Lietuvos vieta yra Dzūkija, nes joje vyrauja nederlingi, ūkininkavimui nepatrauklūs smėlynai, puikiai tinkantys pušynams augti. Didžiausią miškų dalį Lietuvoje ir užima pušynai, jie sudaro apie 35% visoje šalyje esančių miškų.
Deja, viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau ir daugiau spėliojimų ar net pasipiktinimų vykdomais masiniais Lietuvos miškų kirtimais, taip pat ir apie užsieniečiams išparduodamus miškus. Visgi, įvertinus statistinius duomenis panašu kad šios kalbos neturi realaus pagrindo. Miškininkystės duomenys rodo, jog Lietuvoje miškų plotai, brandžių medynų ir bendras medynų tūris didėja. Tiek mišku apaugusi šalies dalis, tiek ir juose sukauptas medienos tūris nuolat auga. Taigi, kalbos, jog Lietuvos miškams gresia išnykimas yra tik mitas.
Visuomenėje gajus ir kitas mitas – neva miško savininkas savo miške ką nori, tą ir daro. Tai nėra tiesa. Ūkinę veiklą miške reglamentuoja 2 pagrindiniai teisės aktai – Miškų įstatymas ir Miškų kirtimo taisyklės. Taip pat, nuo 2020 m. sausio 1 d.  įsigaliojo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas – juo nustatomi apribojimai apsaugos zonose. Jei norima kirsti 3 hektarų arba didesnio ploto mišką, yra rengiamas miškotvarkos projektas. Jis reikalingas ūkinei veiklai planuoti ir galioja ne mažiau nei 10 metų. Daugiau apie tai:  Miškų kirtimo rūšys ir taisyklės
Nors miško savininkai susiduria su nemažai iššūkių, tokių kaip – labai nepastovus teisinis reguliavimas, miško vagystės, meteorologiniai reiškiniai (vėtros, gaisrai) – investicijų rizika yra tik vos didesnė už minimalią. Pirkti mišką investicijai apsimoka, nes gana patogi mokestinė aplinka (miškui nėra taikomas žemės mokestis, yra kasmetinis medienos prieaugis, o ilgalaikėje perspektyvoje miško ir medienos kainos didėja infliacijai artimu greičiu. Visgi, reikia nepamiršti, jog daug kas priklauso ir nuo pačio investuotojo, jo noro domėtis ir turimų žinių apie miškus – kuo miškai gali skirtis, kaip teisingai reikia apskaičiuoti savo miško kainą ir kaip uždirbti iš savo investicijos.

„II dalis: Miško kainos skaičiavimas“ – jau greitai!

Palikite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *